viščius

vìščius sm. (2) 1. NdŽ, LLDI453(Vl) viščiukas: Mano višta po sodelį viščiùs vadžioja JD156. 2. Skr kas medžioja, gaudo, vagia vištas: Viščius yra vanagas, kurs vištas gaudo J. 3. N, LB326, [K], L, L525, Rtr, NdŽ, KŽ vištų augintojas, prižiūrėtojas, piemuo, vištininkas: Tu geras viščius, kad tavo vištos kasdien kiaušinius deda Ml. ║ L, Rtr, KŽ prekiautojas vištomis. 4. 1884,373 menk. apie niekam tikusį, nieko nesugebantį žmogų: Esi vìščius, i daugiau nėkas Tl. Eik, tu vìščiau! Alk. O jūs viščiai, ne karaliai, tiktai gėdą darot šaliai Gmž.